Bęn garšyrkjumannsins

 

Ó, himnafašir,

sendu okkur nś dįlķtiš regn

į hverjum degi,

til dęmis frį lįgnętti og fram um óttu,

en mundu aš žaš veršur aš vera hęgt og milt regn,

sem sķast jafnt aš rótum plantnanna.

Lįttu žó ekki rigna

į glitbera, skrautnįl, sólfķfil, lafvendil

og öll hin blómin,

sem, žś veist af alvisku žinni

aš ekki žola mikla vętu

- ég skal skrifa žau helstu upp į blaš, ef žś vilt -

Lįttu svo sólina skķna į jöršina

į daginn,

en žó ekki alls stašar jafnt,

til dęmis ekki į kvistina, marķuvendina,

kķnaliljurnar og alparósirnar,

sem žś veist aš kunna best nokkrum raka ķ loftinu

og dögg į nóttunni,

en hvassvišri mį alls ekki koma.

Gefšu aš mikiš verši

Af įnamöškum,

en alls engar blašlżs og sniglar

eša žį mygla.

Mętti svo falla frį himnum,

svo sem einu sinni ķ viku,

žunnt mykjuvatn

eša fulgladritur.

Amen.

 

 

Karel Capek (1890-1938)

Snśiš śr ensku af Jóni Rögnvaldssyni

 

     
-->