Grisjun ķ staš misžyrminga į trjįm

Skelfileg kvistun į trjįm.
Eftir žvķ sem garšar eldast, eykst žörfin fyrir grisjun, og mikiš hefur veriš grisjaš ķ eldri göršum vķšsvegar um landiš.  Oft į tķšum er vandaš til verks, en ę algengara er aš sjį garša, žar sem illa er fariš meš gróšur.  Skiptir žį engu hvort um er aš ręša hinn almenna borgara,l ęrša garšyrkjumenn eša ólęrša fśskara, žeir viršast hafa litla sem enga žekkingu į klippingu og grisjun, eša hlżša fyrirmęlum garšeigenda, jafnvel žótt žeir viti betur.  Fjölmargir garšyrkjuverktakar, hafa enga faglega žekkingu eša menntun, og sést žaš oft į tķšum į hryllilegum vinnubrögšum.  Garšyrkja er eins og hver önnur fagmenntun, ekki myndum viš lįta rafvirkja tengja rafmagniš einsog okkur sżndist?  Rafvirkinn myndi heldur aldrei hlżša žannig fyrirmęlum.

 

 

 

  

 

 

 

 

 

 

Hér hefši grisjun veriš mikiš betri kostur,  žessi röš af grenitrjįm hefur veriš kvistuš upp til aš fį birtu inn ķ garšinn.
Žegar byrjaš er aš rękta nżjan garš er mikilvęgt aš mynda skjól, žį er plantaš žétt, og jafnvel meš frumherjagróšri einsog ösp og vķši.  Ręktunarmöguleikar  myndast fyrir viškvęmari tegundir ķ skjólinu. Meš tķmanum žarf aš grisja frį frumherjaplönturnar og halda eftir fallegum einstaklingum, og sjaldgęfari tegundum.  Einnig žarf aš huga aš, aš sólin nįi aš skķna inn ķ garšinn fyrir annan gróšur t.d. grasiš og lķka fyrir okkur mannfólkiš til aš sleikja sólina, eša einfaldlega aš žaš sé ekki kolamyrkur um mišjan dag inni hjį okkur.  Val į trjįm og runnum žarf aš ķgrunda vel śtfrį vaxtarlagi, meš tilliti til hęšar og umfangs, og gefa žeim gott rżmi frį upphafi.

 

Allt of algengt er aš fólk sagi ofanaf stofni trjįa, til žess aš fį meiri birtu ķ garšinn.  Žessi ašferš er oft kölluš kollun.  Žesskonar klipping er mjög slęm fyrir trén, žvķ stórt sįr myndast į stofni trésins, tréš fer ķ mikla vörn, og reynir aš bregšast viš žessu įfalli meš žvķ aš žétta vöxt aš nešan og verša enn meira žykkni eša mynda mikiš af rótarskotum.  Einnig er hętt viš aš tréš drepist.  Sprotar sem byrja aš vaxta eftir kollunina, koma flestir śr dvalarbrumum, og hafa žvķ ekki greinafestu inn ķ stofn trésins, og žvķ er hętt viš aš greinar brotni af eigin žunga, eftir nokkur įr eša įratugi. 

 

 

 

 

Kollašar aspir, sem eru byrjašar aš žétta sig mikš aš ofan og velda enn meiri skugga.
Stórar greinar sem falla śr mikilli hęš, geta valdiš miklum skaša, jafnvel drepiš fólk.  Sżkingarhętta er mikil žar sem stórt sįr hefur veriš myndaš, og ómögulegt er fyrir tréš aš loka svona sįri fullkomlega.  Fśi byrjar aš myndast og breiša śr sér ķ stofni trésins.  Meš žessari ašgerš, styttir mašur lķftķma trésins mjög mikiš!  Fyrir utan žį ókosti sem ég hef nefnt hér į undan, er žessi skelfilega klipping afskręming į annars nįttśrulegu vaxtarlagi trjįa, og žau verša afskręmd aš eilķfu, og betra aš farga žannig trjįm.

Fólk hefur oft gripiš til žess rįšs aš kvista trén upp, ž.e. aš saga nešri greinar trésins af til aš fį meiri birtu ķ garšinn.  Slķk klipping er mjög óęskileg og oft į tķšum mikiš lżti į trjįm, auk žess sem sżkingarhętta er meiri žegar mikiš af greinum eru sagašar af stofni trjįnna į sama tķma.  Įkvešiš jafnvęgi žarf lķka aš vera milli róta og greina, of ef mašur skeršir mikiš af greinum trésins, hefur žaš įhrif į žrótt žess til aš vaxa og dafna.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tré sem fęr gott rżmi og hefur fengiš aš vaxa nokkuš ešlilega, įn skašlegra klippinga.

Mikilvęgt er fyrir fólk aš įtti sig į žvķ hvaša trjįm žaš vill halda eftir, śtfrį gildi tegundanna, td. fįgęti žeirra, śtliti, blómum og aldinum.  Žį skiptir stašsetning miklu mįli, t.d. nįlęgš viš lóšarmörk, sem getur veriš ókostur.  Ef fólk vill meiri birtu ķ garšinn, žarf aš grisja, žannig aš sólin nįi betur innķ garšinn.  Sķgręnar tegundir valda skugga allt įriš, en lauftré bara um sumartķmann.  Höfušatriši er aš fella tré, fremur en aš skerša žau į einhvern hįtt, td. saga ofanaf krónunni, eša nešan af greinum, sem er óęskilegt.  Lįtum hvern einstakling njóta sķn aš mestu óskertan og gefum honum gott rżmi ķ garšinum.  Fįum góšan fagmann į stašinn til aš vinna verkiš og fįum rįšleggingar frį žeim.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ęvagömul silfurreynistré ķ Žingholtunum, sem sagaš hefur veriš ofanaf.  Hér hefši hefši įtt aš grisja!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                                                                  

                                                                                                                                                

Tré sem hefur veriš kvistaš allt of mikiš upp!
Kollun trjįa er óafturkręf skemmd į trjįm. Žessi tré fengu mešferš hjį ónefndum garšyrkjuverktökum, fer lķtiš fyrir fagmennskunni.
 

 

 

 

Žorsteinn Magni Björnsson garšyrkjufręšingur


Til baka


yfirlit plantna

     
-->